Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Natūralus tręšimo būdas – gausiam ir sveikam derliui

Nesvarbu, ar esate daržininkas profesionalas, ar daržininkas mėgėjas, tikrai laukiate gausaus daržovių derliaus. Vieni augalus tręšia ir dirvožemį gerina įvairiomis cheminėmis trąšomis, kiti renkasi ne tokias drastiškas priemones, tačiau kiek daržininkų dirvožemį gerina žaliąja trąša? Apie šį natūralų tręšimo būdą ir kaip pasirinkti žaliosios trąšos sėklas kalbamės su UAB „Nojus“.

Žalioji trąša – kas tai?

Žalioji trąša arba sidaretai – tai tam tikros augalų veislės, kurios yra specialiai sėjamos į dirvą, kad praturtintų dirvožemį maistinėmis medžiagomis, jį išpurentų, pagerintų dirvos struktūrą, suaktyvintų joje esančių mikroorganizmų veiklą, sustabdytų eroziją, nustelbtų piktžoles, naikintų nematodus.

Sideratai į gerai išpurentą dirvą sėjami nuo ankstyvo pavasario iki pat rugsėjo, sėti rekomenduojama į 12–15 cm gylį, jei dirva yra lengvesnė, arba 6–8 cm gylį, jei dirva – sunkesnė. Žalioji trąša sudygsta per kelias savaites ir dirvą padengia žaliu „kilimu“, o jai užaugus jau galima pradėti dirvos suarimą arba perkasimą.

Vėlyvą rudenį suarta arba perkasta žalioji trąša dirvožemyje pradeda pūti ir atlikti savo darbą – atpalaiduoti iš dirvožemio paimtas medžiagas – azotą, fosforą, kalį, kalcį ir kitus mineralus.

Kaip išsirinkti sideratus?

Žaliajai trąšai gali būti naudojami įvairūs augalai, dažniausiai tai ankštiniai augalai – pašariniai ir siauralapiai sideraliniai lubinai, pašarinės pupos, seradėlės ir vikiai, taip pat posėliniai augalai – garstyčios, aliejiniai ridikai, vasariniai rapsai, facelija, dobilai ir kt. sideratai. Tačiau tarp Lietuvos daržininkų populiariausia žalioji trąša yra vasariniai rapsai HELGA, baltieji dobilai RIVENDEL ir baltosios garstyčios ROTA.

Vasariniai rapsai užaugina daug žaliosios trąšos, dirvoje naikina ligų sukėlėjus, gerina dirvos struktūrą, stelbia piktžoles, mažina piktžolėtumą, jų šaknys išpurena podirvį. Baltosios garstyčios be viso to dar yra atsparios nematodams ir dirvoje juos naikina, o ant baltųjų dobilų šaknų esančios gumbelinės bakterijos gerai kaupia ore esantį azotą ir taip juo aprūpina augalus. Svarbu žinoti, kad kiekvienas sideralinis augalas pasižymi tam tikru poveikiu, todėl siekiant geriausio rezultato galima sėti žaliosios trąšos mišinius.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad tai pačiai šeimai priklausančius augalus puola tos pačios ligos ir kenkėjai, todėl tai labai svarbu renkantis žaliosios trąšos sėklas. Pavyzdžiui, jei dirvoje planuojate sodinti kopūstus, žaliąja trąša negalima rinktis garstyčių arba rapsų, nes visi šie augalai priklauso vienai šeimai – bastutinių.

Taigi, jei auginate daržoves ir sukate galvą, kuo jas tręšti ir kaip gerinti dirvožemį, kad derlius džiugintų ne tik gausumu, bet ir sveikumu, galbūt verta išbandyti natūralų tręšimo būdą – žaliąją trąšą?